mane privertė nusišypsoti…
juodas kvapnusis sriubos pipiriukas!!
viskas buvo daug maž vienodai, aš tiesiog valgiau sriubą kol uoslė pagavo tą švelniai aštrų juodo pipiriuko kvapą..sugrįžo toks nuostabus vaikystės vaizdų antplūdis ir keista laisvė palietė širdį. Tas pipiriukas nuspalvino mano dieną saulės spalva ir štai aš vėl maža ir smalsi mergaitė nenoriai valganti sriubą ir skaičiuojanti tuos ERZINANČIUS pipirus sriuboje. O man dabar jų TAIP TRŪKSTA. Labai pasigedau jų sriubose.. būtų graudu jei nebūtų juokinga..!!
na o dar norėčiau pasakyti, kad viskas kažkaip įgavo prasmę arba jos neteko. Gyvenimas tarsi susidėliojo į stalčiukus kur viskas pažįstama kaip penki dešinės rankos pirštai. Pasaulis eina geryn, net tau stovint vietoj. Jam tiesiog privalu suktis, o nelaimes keičia laimė..
Geros dienos mielieji, atraskite savo dienos pipiriukus!
Patiko (11)
2012-02-10 20:09
vel tos “vaikystes nostalgijos” :D bet cia pirmas pozityvus “vaikystes nostalgiju” irasas, o ne “ak noreciau buti vaiku kai labiausiai skaudejo sudauzytus kelius”
2012-02-11 12:31
Agne, rasyk knyga! Tavo irasuose visada perskaitau tokia tiesa ir taip stebiuos, nes atrodo, kad skaitai mano mintis! Viskas perteikta taip tiesiai, gyvai, kurybingai ir skaityt labai idomu. Tu suteiki 100% ispudi! Duodu +10!
2012-02-11 14:21
Username, ačiū už nuomonę, aš irgi apgalvojau, kad tai skiriasi nuo tų kasdieninių “vaikystės nostalgijų” :))
Laura, iš tiesų žiauriai smagu kad tau patinka!! labai ačiū už pagyrimus ir tokius fainus paskatinimus, džiugu, akd turiu skaitytojų!